paryžėti

paryžė́ti intr. Als 1. patingėti, nepaslinkti: Ana neparyžė́s atnešti vandens J. Aš neparyžė́siu už tave darbą padirbti Lnk. Neparyžė́k užeiti, kad ir šlapdribuota Ggr. | refl.: Pasiryžė́jo poni, neatėjo į balių, nors buvo žadėjusi Šts. 2. pašykštėti, pagailėti: Paryžė́jo ir nedavė mun Plt. Neparyžėk žmoguo gera padaryti Šv. ^ Neparyžė́k savo laiko – nebūsi išalkęs J. | refl. Plt. \ ryžėti; paryžėti